Psichologo konsultacija

Tradicinės fobijos, tokios kaip vorų, roplių ar atvirų erdvių baimės, dažniausiai apibūdinamos kaip stipri baimė, kylanti be realios grėsmės (pvz., mažas voriukas ropojantis ant rankos). Yra žinoma keletas fobijų, susijusių su vairavimu, tai: vehofobija – intensyvi, iracionali baimė vairuoti; amaksofobija – labiau suprantama kaip baimė būti automobilyje, nesvarbu, vairuotojo ar keleivio vietoje. Abi jos yra iracionalios, intensyvios, pasireiškia fiziniais simptomais, stipriu nerimu ar panikos atakomis, negatyviomis mintimis, emociniu distresu, sunkumu susikaupti, vengimu. Dažnai šios fobijos vadinamos tiesiog vairavimo fobija.

Tai skiriasi nuo vairavimo nerimo, kuomet jūs galite nebijoti automobilio ar kitų objektų kaip tokių, bet bijoti vairuoti, kad išvengti eismo įvykio ar kitų incidentų. Tradicinių fobijų metu dažniausiai jos fokusuotos į kažko tai (objekto, vietos, situacijos) vengimą, vairavimo nerimas labiau fokusuotas į vengimą negatyvių pasekmių, pavyzdžiui, nesuvaldyti automobilio, pažeisti KET, sukelti eismo įvykį ir t.t.

Vairavimo nerimas gali turėti didžiulį poveikį saugiam vairavimui. Stiprus stresas ar baimė sukelia fizinius simptomus (prakaitavimą, drebulį, oro trūkumą), blogina sprendimų kokybę, gebėjimą susikaupti, suvokti ir įvertinti situaciją, o tai gali išprovokuoti pavojingus vairuotojo veiksmus.

Siekis suprasti vairavimo nerimo priežastis ir jas gydyti, padeda sumažinti avarijos riziką ir tikimybę pakenkti sau bei kitiems kelyje.

Vairavimo nerimo įveikimas gali būti sudėtingas, tačiau vertas pastangų procesas. Tai reikalauja laiko, kol pradėsite komfortiškai jaustis už vairo. Nėra vieno konkretaus atsakymo, kiek ilgai tai gali trukti, tačiau yra keletas strategijų, kurias, tinkamai derinant ir efektyviai naudojant, realu sumažinti nerimą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi vairuojant jau po kelių mėnesių ar net savaičių.

Mindfulness grindžiama kognityvinė elgesio terapija (MBCT, CBT Mindfulness-Based Cognitive Behavioral therapy) padeda geriau suprasti savo mintis, emocijas, veiksmus vairavimo metu, atpažinti juos iššaukiančius dirgiklius (pvz., spūstys, intensyvus eismas, kitų vairuotojų elgesys...) ir sukurti strategijas juos kontroliuoti. Mokomasi priimti sąmoningus sprendimus, išlaikyti ramybę vairuojant, stiprinti reikalingus įgūdžius stresui kelyje mažinti. Ekspozicijos terapijos (Exposure therapy) tikslas – padėti susidurti su savo baime saugiomis ir komfortiškomis aplinkybėmis, pradedant nuo trumpų važiavimų automobiliu, palaipsniui ilginant keliones. Tai stiprina pasitikėjimą savimi už vairo ir leidžia geriau valdyti savo nerimą. EMDR terapija (Eye movement desensitization and reprocessing therapy) labiausiai tinkama tais atvejais, kai vairavimo nerimas ar baimė vairuoti atsirado po trauminių patirčių: patekimo į eismo įvykį, eismo įvykio stebėjimo, kai žuvo žmogus, stipraus išgąsčio dėl avarinės situacijos. Kartais nesėkmės mokantis vairuoti, laikant egzaminą, ar praradus teisę vairuoti taip pat sukelia stiprų stresą. Daugeliu atvejų po traumuojančio įvykio psichika pati susitvarko, neigiamų pasekmių nelieka, o incidentas tampa vertinga patirtimi, tačiau kai kada tai gali išsivystyti į PTSS (Potrauminio streso sutrikimo sindromą), kuomet nuolat pasikartojantys prisiminimai sukelia tuos pačius stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, sukuria negatyvius įsitikinimus apie saugumą ir savo gebėjimus valdyti situacijas kelyje. EMDR terapija yra žinoma kaip vienas efektyviausių būdų gydyti traumines patirtis, įskaitant ir PTSS. Dirbama su stresą keliančiais prisiminimais ir su jais susijusiais negatyviais įsitikinimais.